Samdyti freelancerį nėra problema. Rizika atsiranda tada, kai jis faktiškai dirba kaip darbuotojas, tik vietoje darbo sutarties išrašo sąskaitą.
VMI vertina ne sutarties pavadinimą, o kaip bendradarbiavimas vyksta realybėje.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Darbo grafikas Įmonė nustato, kada žmogus turi dirbti, o ne tik terminą, iki kada turi būti pasiektas rezultatas.
Pavaldumas Vadovas skirsto užduotis, kontroliuoja procesą ir nurodo, kaip atlikti darbą.
Nuolatinės funkcijos Freelanceris faktiškai tampa įmonės komandos dalimi ir atlieka darbuotojui būdingas funkcijas.
Trūksta savarankiškumo Įmonė organizuoja darbą, suteikia priemones, kontroliuoja procesą, o paslaugų teikėjas neprisiima realios verslo rizikos.
Reguliarus fiksuotas atlygis Vienodas mėnesinis mokėjimas savaime nereiškia darbo santykių, tačiau kartu su kitais požymiais rizika didėja.
Kaip ją sumažinti?
- Sutartyje apibrėžkite paslaugą, rezultatą ir terminus, o ne „pareigas“.
- Palikite paslaugų teikėjui realią laisvę organizuoti savo darbą.
- Aiškiai nustatykite atsakomybę už rezultatą ir paslaugų trūkumus.
- Užtikrinkite, kad savarankiškumas būtų ne tik sutartyje, bet ir realybėje.
Ir svarbus niuansas
Vienas klientas savaime nereiškia, kad žmogus yra darbuotojas. Tačiau VMI tai gali vertinti kaip vieną iš aplinkybių, ypač jeigu žmogus yra nuo jo ekonomiškai priklausomas.
Lygiai taip pat vien ilgalaikis bendradarbiavimas savaime nereiškia darbo santykių. Vertinama visų aplinkybių visuma.
Svarbiausia ne tai, ką parašėte sutartyje, o kaip žmogus iš tikrųjų dirba. Jeigu faktiškai jį valdote kaip darbuotoją, vien sąskaita faktūra darbo santykių nepavers paslaugų teikimu.